Žodžių tvarka pagrindiniame sakinyje
Sakinys vokiečių kalboje susideda iš veiksnio (žmogus arba dalykas, kuris vykdo veiklą), tarinio (išasmenuoto veiksmažodžio) ir kitų sakinio dalių (jeigu reikalinga).
Tiesioginiame sakinyje (su tašku pabaigoje) tarinys yra antroje vietoje.
I | II | III | |
---|---|---|---|
Ich | gehe | heute | ins Kino. |
Unser Vater | spielt | gern | Tennis. |
Natalie | faulenzt | nicht gern. |
Ich gehe heute ins Kino.
|
= Aš einu šiandien į kiną. |
Unser Vater spielt gern Tennis.
|
= Mūsų tėtis mielai žaidžia tenisą. |
Natalie faulenzt nicht gern.
|
= Natalie nemėgsta tinginiauti. |
Jeigu tiesioginiame sakinyje pirmoje vietoje yra ne veiksnys, o kokia nors kita sakinio dalis, antroje vietoje vis vien lieka tarinys, o veiksnys atsiduria iš karto po tarinio.
I | II | III | |
---|---|---|---|
Heute | gehe | ich | ins Kino. |
Heute gehe ich ins Kino.
|
= Šiandien einu į kiną. |
Klausiamieji sakiniai
Paprastas klausimas be klausiamojo žodelio: tarinys yra pirmoje vietoje, iš karto po jo eina veiksnys.
I | II | III | |
---|---|---|---|
Gehst | du | heute | ins Kino? |
Gibt | es | etwas über Architektur? |
Gehst du heute ins Kino?
|
= Ar šiandien eini į kiną? |
Gibt es etwas über Architektur?
|
= Ar yra kas nors nauja apie architektūrą? |
Į tokius klausimus atsakoma "Ja." (taip) arba "Nein." (ne).
Papildomas klausimas su klausiamuoju žodeliu: pirmoje vietoje yra klausiamasis žodelis, antroje - tarinys, iš karto po jo - veiksnys.
I | II | III | |
---|---|---|---|
Wohin | gehst | du | heute? |
Wie | ist | Ihr Name? | |
Wo | ist | die Ausstellung? |
Wohin gehst du heute?
|
= Kur šiandien eini? |
Wie ist Ihr Name?
|
= Koks Jūsų vardas? |
Wo ist die Ausstellung?
|
= Kur yra paroda? |
Klausiamieji žodeliai
Klausiamieji žodeliai prasideda raide "w-".
- wer? (= kas? (kalbant apie žmogų))
-
-
Wer ist das?
Kas tai?
-
Wer ist das?
- was? (= kas? (kalbant apie daiktą, gyvūną ir pan.))
-
-
Was möchtest du trinken?
Ko norėtum atsigerti? -
Was machen wir heute?
Ką veiksime šiandien?
-
Was möchtest du trinken?
- wessen? (= kieno?)
-
-
Wessen Katze ist das?
Kieno tai katė?
-
Wessen Katze ist das?
- wem? (= kam?)
-
-
Wem soll ich helfen?
Kam turiu padėti?
-
Wem soll ich helfen?
- wen? (= ką?)
-
-
Wen besuchen wir heute?
Ką šiandien aplankysime?
-
Wen besuchen wir heute?
- warum? (= kodėl?)
-
-
Warum warst du nicht in der Schule?
Kodėl nebuvai mokykloje?
-
Warum warst du nicht in der Schule?
- wann? (= kada?)
-
-
Wann kommst du zu uns?
Kada ateisi pas mus?
-
Wann kommst du zu uns?
- wo? (= kur?)
-
-
Wo wohnst du?
Kur tu gyveni? -
Wo ist die Ausstellung?
Kur yra paroda?
-
Wo wohnst du?
- wohin? (= į kur?)
-
-
Wohin fahrt ihr im Urlaub?
Kur važiuosite per atostogas?
-
Wohin fahrt ihr im Urlaub?
- woher? (= iš kur?)
-
-
Woher kommst du?
Iš kur tu?
-
Woher kommst du?
Papildinių tvarka sakinyje
Jeigu sakinyje yra du papildiniai, naudininko linksnio papildinys naudojamas prieš galininko linksnio papildinį.
Ich gebe meinem Freund das Buch.
|
= Aš duodu savo draugui knygą. |
Asmeninio įvardžio formos papildinys yra visada prieš daiktavardžio formos papildinį.
Ich gebe ihm das Buch.
|
= Aš jam duodu knygą. |
Ich gebe es ihm.
|
= Aš jam ją duodu. |
Jeigu sakinyje yra du asmeninio įvardžio formos papildiniai, galininko linksnio papildinys yra naudojamas prieš naudininko linksnio papildinį.
Ich | gebe | meinem Freund | das Buch. |
Ich | gebe | es | ihm. |
Neigimas su "nicht"
Neiginys "nicht" naudojamas viso sakinio arba jo dalies paneigimui.
Viso sakinio paneigimas: "nicht" yra sakinio pabaigoje, tačiau prieš antrąjį tarinį.
Ich liebe dich nicht.
|
= Aš tavęs nemyliu. |
Ich kann leider nicht schwimmen.
|
= Deja, nemoku plaukti. |
Sakinio dalies paneigimas: "nicht" yra prieš paneigiamąją dalį.
Ich will nicht jetzt schwimmen (sondern in einer Stunde).
|
= Dabar nenoriu plaukioti (plaukiosiu po valandos). |
Sie geht nicht mit Florian (sondern mit Markus).
|
= Ji eina ne su Florianu (o su Markusu). |
"Welch-" klausimai
"Welch-" (kuris, kuri) klausimas naudojamas vieno iš asmenų arba daiktų iš daugelio pasirinkimui.
Klausiamasis žodelis "welch-" yra prieš daiktavardį, vietoje artikelio.
Klausiamasis žodelis "welch-" yra linksniuojamas taip pat kaip žymimasis artikelis.
maskulin | feminina | neutral | Plural | |
---|---|---|---|---|
Nominativ
|
|
|
|
|
Genitiv
|
|
|
|
|
Dativ
|
|
|
|
|
Akkusativ
|
|
|
|
|
Šalutiniai priežasties sakiniai su "weil"
Jungtukas "weil" (nes, kadangi, dėl to, kad) parodo priežastį. Po jungtuko seka šalutinis sakinys, sudarytas tokiu būdu: veiksnys + kitos sakinio dalys + tarinys sakinio pabaigoje. Jeigu šalutinis sakinys su jungtuku "weil" yra pirmoje sudėtinio sakinio vietoje, tokiu atveju pagrindinis sakinys prasideda tariniu.
Ich bleibe heute zu Hause, weil ich sehr krank bin.
|
= Pasiliksiu namie, nes aš labai sergu. |
Weil ich sehr krank bin, bleibe ich heute zu Hause.
|
= Kadangi labai sergu, šiandien pasiliksiu namie. |
Wir kommen schon am Freitag, weil wir einen langen Weg haben.
|
= Mes atvyksime jau penktadienį, nes mūsų laukia ilga kelionė. |
Ich bin sauer, weil ich Hunger habe.
|
= Aš piktas, nes esu alkanas. |
Sakiniai su "dass"
Papildinio sakiniai su "dass"
Šalutiniai papildinio sakiniai prasideda jungtuku "dass" (kad). Žodžių tvarka sakinyje yra tokia pati, kaip ir kituose šalutiniuose sakiniuose: veiksnys + šalutinės sakinio dalys + tarinys.
Er hat gesagt, dass sie nicht kommen können.
|
= Jis pasakė, kad jie negali atvykti. |
Wahrscheinlich haben Sie schon erfahren, dass es neue Lehrerinnen und Lehrer gibt.
|
= Tikriausiai jie jau sužinojo, kad yra naujų mokytojų. |
Bist du sicher, dass Ömer in der Schule isst?
|
= Ar tu įsitikinęs, kad Ömer yra mokykloje? |
Kai kurie šalutiniai sakiniai atstoja frazę. Todėl jie ir vadinami fraziniais sakiniais.
Jeigu, kaip šiuo atveju, šalutinis sakinys eina vietoj papildinio, jis vadinamas papildinio sakiniu. Šalutinis sakinys įgauna pagrindinio sakinio galininkinio papildinio funkciją.
Papildinio sakinio klausimas yra tas pats kaip ir papildinio.
Was weißt du? – Ich weiß, dass du in deinem Architektenbüro viel zu tun hast.
|
= Kuo tu vardu? – Žinau, kad tu savo architektų biure turi daug darbo. |
Was hast du erfahren? – Ich habe erfahren, dass der Bus nicht fährt.
|
= Ką sužinojai? – Sužinojau, kad autobusas nevažiuos. |
Nur knapp 18 Prozent der Umfrageteilnehmer gaben an, dass sie absolut vertraut im Umgang mit komplexen Fahrzeugtechniken sind. – Was gaben 18 Prozent der Umfrageteilnehmer an? Dass sie absolut vertraut im Umgang mit komplexen Fahrzeugtechniken sind.
|
= Tik 18 procentų apklaustųjų nurodė, kad jie labai gerai išmano, kaip naudotis sudėtingomis transporto priemonių technologijomis. – Ką nurodė 18 procentų apklaustųjų? Kad jie labai gerai išmano, kaip naudotis sudėtingomis transporto priemonių technologijomis. |
Veiksnio sakiniai su "dass"
Kai šalutinis sakinys yra veiksnio vietoje, jis vadinamas veiksnio sakiniu. Veiksnio sakinys suteikia informaciją apie sakinio veiksnį ir atsako į klausimus "wer" arba "was".
Mein größter Wunsch ist, dass meine Freundin mich zu Weihnachten besucht. - Was ist mein größter Wunsch? - Dass meine Freundin mich zu Weihnachten besucht.
|
= Mano didžiausias noras, kad mano draugė mane aplankytų per Kalėdas. - Koks mano dižiausias noras? - Kad mano draugė mane aplankytų per Kalėdas. |
Dass es nicht schneit, ist sehr schade. - Was ist sehr schade? - Dass es nicht schneit.
|
= Kad nesninga, labai gaila. - Kas labai gaila? - Kad nesninga. |
Netiesioginiai klausimai
Sudėtiniuose sakiniuose šalutiniai sakiniai gali būti klausimo formos.
Šalutiniame klausimo formos sakinyje (su klausiamuoju žodeliu pradžioje) tarinys yra sakinio pabaigoje.
Was hast du heute gekauft?
|
= Ką šiandien pirkai? |
Ich habe gefragt, was du heute gekauft hast.
|
= Klausiau, ką šiandien pirkai. |
Ich würde auch gerne wissen, wann das Kinocafé aufmacht.
|
= Taip pat norėčiau sužinoti, kada atsidaro kino teatro kavinė. |
Sudėtinio sakinio, sudaryto iš klausimo be klausiamojo žodelio, šalutinis sakinys prasideda žodeliu "ob" (ar). Tarinys tokiu atveju taip pat yra sakinio pabaigoje.
-
Kommst du heute zu mir?Ar šiandien ateisi pas mane?
-
Ich habe gefragt, ob du heute zu mir kommst.Klausiau, ar šiandien pas mane ateisi.
-
Ist die E-Mail-Adresse richtig?Ar elektroninio pašto adresas teisingas?
-
Ich bin nicht sicher, ob die E-Mail-Adresse richtig ist.Nesu tikras, kad elektroninio pašto adresas teisingas.
Könnten Sie mich bitte zurückrufen und mir sagen, ob die Reservierung in Ordnung geht?
|
= Ar galite man perskambinti ir pasakyti, ar viskas tvarkoje su rezervacija? |
Šalutiniai sąlygos sakiniai su "wenn"
Jungtukas "wenn" (jei, jeigu) parodo sąlygą. Po jungtuko seka šalutinis sakinys, jo tvarka: veiksnys + šalutinės sakinio dalys + tarinys sakinio pabaigoje.
Wenn das Wetter heute schön ist, gehen wir in den Park.
|
= Jei šiandien oras bus geras, mes eisime į parką. |
Wir gehen in den Park, wenn das Wetter heute schön ist.
|
= Eisime į parką, jei šiandien oras bus geras. |
Wenn es mit der Karriere als Fußballspieler nichts wird, habe ich schon einen Plan B.
|
= Jei nieko nesigaus su futbolininko karjera, jau turiu planą B. |
Wenn Sie sofort übersiedeln möchten, können Sie bei einer älteren Dame im Stadtzentrum wohnen.
|
= Jei norite iškart persikelti, galite gyventi pas senyvą ponią miesto centre. |
Sąlygos sakiniuose dažnai naudojama tariamoji nuosaka.
Wenn das Wetter heute schön wäre, würden wir in den Park gehen.
|
= Jeigu šiandien oras būtų geras, eitume į parką. |
Wir würden in den Park gehen, wenn das Wetter heute schön wäre.
|
= Eitume į parką, jei oras šiandien būtų geras. |
Zum Schluss möchte ich Sie noch darauf hinweisen, dass es im Stiegenhaus viel gemütlicher wäre, wenn die Heizung funktionieren würde.
|
= Galiausiai, norėčiau atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad laiptinėje būtų daug jaukiau, jei veiktų šildymas. |
Es wäre schön, wenn Sie sich bis Montag nächster Woche melden könnten.
|
= Būtų malonu, jei galėtumėte susisiekti iki kitos savaitės pirmadienio. |
Wenn Sie noch ein bisschen warten könnten, hätte ich ein sehr günstiges Angebot.
|
= Jei dar galėtumėte šiek tiek palaukti, turėčiau labai gerą pasiūlymą. |
Šalutiniai nuolaidos sakiniai su "obwohl" ir "trotzdem"
Šalutiniai nuolaidos sakiniai atsako į klausimą "nepaisant kokių priežasčių?".
Šalutinis nuolaidos sakinys gali prasidėti jungtuku "obwohl" (nors). Po jo seka: veiksnys + šalutinės sakinio dalys + tarinys sakinio pabaigoje.
Obwohl es sehr stark regnet, gehen wir mit dem Hund spazieren.
|
= Nors pliaupia lietus, eisime su šunimi pasivaikščioti. |
Gehen wir mit dem Hund spazieren, obwohl es sehr stark regnet.
|
= Ar eisime pasivaikščioti su šunimi, nors pliaupia lietus? |
Muss ich auch zahlen, obwohl er kein Mittagessen hat?
|
= Ar man reikia sumokėti, nors jis nepietauja? |
Obwohl das nicht der Hausordnung widerspricht, stört es mich sehr bei meiner Arbeit.
|
= Nors tai neprieštarauja namų taisyklėms, tai man labai trukdo dirbti. |
Šalutinis nuolaidos sakinys gali prasidėti ir jungtuku "trotzdem" (vis dėlto, visgi). Toks jungtukas reikalauja sakinio dalių apkeitimo: tarinys + veiksnys + šalutinės sakinio dalys.
Es regnet sehr stark, trotzdem gehen wir mit dem Hund spazieren.
|
= Pliaupia lietus, bet vis dėlto einame su šunimi pasivaikščioti. |
Ich habe die Mieter schon mehrmals auf diese Probleme hingewiesen, trotzdem hat sich bisher leider gar nichts geändert.
|
= Nuomininkams apie šias problemas aš jau daug kartų minėjau, deja iki šiol visiškai niekas nepasikeitė. |
Šalutiniai priežasties sakiniai su "deshalb"
Jungtukas "deshalb" (todėl, dėl to) yra vartojamas išreikšti pasekmę. Šiuo jungtuku prasidedantis šalutinis sakinys turi sukeistą žodžių tvarką: tarinys + veiksnys + antrinės sakinio dalys.
Ich bin sehr krank, deshalb bleibe heute zu Hause.
|
= Labai sergu, todėl šiandien liksiu namie. |
Sie hatten weniger zu tun, deshalb hatten sie bestimmt weniger Stress.
|
= Jie turėjo mažiau darbo, todėl jiems tikrai buvo mažiau streso. |
Šalutiniai tikslo aplinkybės sakiniai su "um...zu" ir "damit"
Tokie sakiniai atsako į klausimą "Kokiu tikslu?".
Jeigu abiejų sudėtinio sakinio dalių veiksnys yra tas pats, šalutinis sakinys prijungiamas jungtuku "um". Po jo seka šalutinės sakinio dalys, o šalutinio sakinio pabaigoje yra bendratis ir dalelytė "zu" ("um ... zu" - tam, kad).
ich (= aš) = ich (= aš)
-
Ich lerne fleißig Deutsch. Ich will in Deutschland studieren.
Stropiai mokausi vokiečių kalbą. Noriu studijuoti Vokietijoje. -
Ich lerne fleißig Deutsch, um in Deutschland zu studieren.
Stropiai mokausi vokiečių kalbą, kad studijuočiau Vokietijoje.
-
Zwei Škoda-Automechaniker fahren in ein einsames, österreichisches Alpendorf, um Ski zu fahren.
Du automechanikai važiuoja į nuošalų Austrijos alpių kaimą paslidinėti.
Sakinyje su "um ... zu" nenaudojamas modalinis veiksmažodis "wollen".
-
Laura sieht sich oft Filme an. Sie will mit den Freunden darüber reden.
Laura dažnai žiūri filmus. Ji nori apie tai pasikalbėti su draugais. -
Laura sieht sich oft Filme an, um
willmit den Freunden darüber zu reden.
Laura dažnai žiūri filmus, kad apie tai pasikalbėtų su draugais.
Jeigu abiejų sudėtinio sakinio dalių veiksniai yra skirtingi, šalutinis sakinys prijungiamas jungtuku "damit" (kad; tam, kad). Po jo seka šalutinio sakinio dalys: veiksnys + šalutinės sakinio dalys + tarinys sakinio pabaigoje.
ich (= aš) ≠ mein Chef (= mano bosas)
-
Ich lerne fleißig Deutsch. Mein Chef soll zufrieden sein.
Stropiai mokausi vokiečių kalbą. Mano bosas turi būti patenkintas. -
Ich lerne fleißig Deutsch, damit mein Chef zufrieden ist.
Stropiai mokausi vokiečių kalbą, kad mano bosas būtų patenkintas.
Sudėtiniai jungtukai „entweder... oder”
Kelių dalių jungtukai susideda iš dviejų dalių. Jie gali sujungti sakinio dalis arba ir visus sakinius. Tada pirmasis jungtukas eina priešais pirmąją sakinio dalį, antrasis tarp prijungiamų sakinio dalių.
Junge Männer ab 18 Jahren müssen entweder 6 Monate zum Bundesheer gehen oder einen 9-monatigen Zivildienst bei einer sozialen Organisation machen.
|
= Jauni vyrai nuo 18 metų turi atlikti 6 mėnesių karinę tarnybą arba 9 mėnesių civilinę tarnybą socialinėje organizacijoje. |
Im Sommer wollen Markus und Stefanie entweder nach Holland oder nach Frankreich fahren.
|
= Vasarą Markus ir Stefanie nori važiuoti į Olandiją arba Prancūziją. |
Hans hat immer Glück im Leben. Entweder gewinnt er im Lotto, oder er findet Geld auf der Straße.
|
= Hansui visada gyvenime sekasi: Arba jis laimi loterijoje, arba randa pinigų gatvėje. |
Entweder sagst du endlich die Wahrheit, oder ich rufe die Polizei.
|
= Arba pagaliau pasakai tiesą, arba daugiau su tavimi nekalbu. |
Šalutiniai sakiniai
Santykiniai sakiniai yra šalutiniai sakiniai, kurie išsamiau apibūdina pagrindinio sakinio daiktavardį. Paprastai jie eina iškart po santykinio žodžio, su kuriuo jie susiję. Santykinio sakinio pradžioje eina santykinis įvardis arba santykinis prieveiksmis. Santykinis įvardis turi būti tame linksnyje, kurio reikalauja veiksmažodis šalutiniame sakinyje. Santykinis įvardis turi tas pačias formas kaip žymimieji artikeliai (išskyrus daugiskaitos naudininką). Po santykinio įvardžio seka šalutinis sakinys ( veiksnys + kitos kalbos dalys + gale tarinys).
maskulin | feminina | neutral | Plural | |
---|---|---|---|---|
Nominativ
|
der
|
die
|
das
|
die
|
Genitiv
|
des
|
der
|
des
|
der
|
Dativ
|
dem
|
der
|
dem
|
denen
|
Akkusativ
|
den
|
die
|
das
|
die
|
Nominativ
|
Das ist der Mann, der meine Schwester heiraten will.
Tai vyras, kuris nori vesti mano seserį.
|
(Wer will meine Schwester heiraten?)
Kas nori vesti mano seserį?
|
---|---|---|
Genitiv
|
Das ist der Mann, dessen Haare grau sind.
Tai vyras, kurio plaukai žili.
|
(Wessen Haare sind grau?)
Kieno plaukai žili?
|
Dativ
|
Das ist der Mann, dem ich gestern begegnet bin.
Tai vyras, kurį vakar sutikau.
|
(Wem bin ich gestern begegnet?)
Ką vakar sutikau?
|
Akkusativ
|
Das ist der Mann, den meine Schwester liebt.
Tai vyras, kurį myli mano sesuo.
|
(Wen liebt meine Schwester?)
Ką myli mano sesuo?
|
Santykinio įvardžio skaičius ir giminė priklauso nuo daiktavardžio pagrindiniame sakinyje, linksnis - nuo veiksmažodžio šalutiniame sakinyje.
Santykiniai įvardžiai gali būti sujungti su prielinksniais, jei to reikalauja veiksmažodis šalutiniame sakinyje.
Santykiniai sakiniai gali būti įterpti į pagrindinį sakinį (išskiriant kableliais).
Das ist das Mädchen, das ich gut kenne.
|
= Tai mergaitė, kurią gerai pažįstu. |
Dafür ist der Mieter in der Wohnung Nr. 4 verantwortlich, der auch gestern wieder seinen Kampfhund ohne Beißkorb und Leine frei im Haus herumlaufen ließ.
|
= Už tai atsakingas buto nr. 4 nuomininkas, kuris vakar ir vėl leido savo koviniam šuniui po namus bėgioti be apynasrio ir nepririštą. |
Die Nachbarn, denen ich Geld geliehen habe, sind sehr nett.
|
= Kaimynai, kuriems paskolinau pinigų, labai malonūs. |
Weiters möchte ich Sie darauf aufmerksam machen, dass die Frau, die in der Wohnung Nr. 7 wohnt, in der Früh beim Duschen regelmäßig laut und falsch singt.
|
= Toliau norėčiau atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad moteris, gyvenanti bute nr. 7, kiekvieną rytą duše garsiai ir blogai dainuoja. |
Die Straßenbahn, auf die ich warte, kommt endlich.
|
= Tramvajus, kurio laukiu, pagaliau atvažiuoja. |
Jei santykiniame sakinyje yras veiksmažodis su prielinksniu, prielinksnis turi eiti prieš santykinį įvardį.
Die Narrenrufe sind Teil der Karnevalskultur, zu der auch die Karnevalsumzüge gehören.
|
= Kvailių šūkiai yra karnavalo kultūros dalis, kuriai taip pat priklauso ir karnavaliniai kostiumai. |
Jei santykinis įvardis nurodo vietą, prieveiksmis gali pakeisti prielinksnį ir santykinį įvardį.
Das ist die Stadt, in der Einstein geboren wurde.
|
= Tai miestas, kuriame gimė Einšteinas. |
oder
|
= arba |
Das ist die Stadt, wo Einstein geboren wurde.
|
= Tai miestas, kur gimė Einšteinas. |
Laiko aplinkybė
Sudėtiniuose sakiniuose su laiko aplinkybe po jungtuko seka šalutinis sakinys: veiksnys + šalutinės sakinio dalys + tarinys sakinio pabaigoje.
Jungtukai "als" ir "wenn"
Jungtukas "wenn" (kai, kada) naudojamas apibūdinant dabarties ir ateities arba pasikartojusius praeities įvykius.
Pasikartojimą galima pabrėžti prieveiksmiais "immer" (visada), "jedesmal" (kiekvieną kartą).
Wenn er mich besucht, bringt er immer eine Flasche Wein mit.
|
= Kai jis mane aplanko, visada atsineša butelį vyno. |
Wenn er mich besuchte, brachte er immer eine Flasche Wein mit.
|
= Kai jis mane aplankydavo, visada atsinešdavo butelį vyno. |
Immer wenn in ihrem Leben etwas Besonderes passiert ist, hat sie ein Buch geschrieben.
|
= Visada, kai tik jos gyvenime nutikdavo kas nors ypatinga, ji parašydavo knygą. |
Laiko funkcija Wenn-sakiniuose
Wenn-sakiniai gali būti sąlygos arba laiko.
Pasikartojantis veiksmas: Wenn-sakinys šiuo atveju atsako į klausimą "kada".
Sie freuen sich, wenn ich zu ihnen komme und erzählen mir aus ihrem Leben.
|
= Jie džiaugiasi, kai pas juos ateinu ir man pasakoja apie savo gyvenimą. |
Es ist Winter. Wenn ich morgens aufstehe, ist es draußen noch dunkel.
|
= Žiema. Kai ryte atsikeliu, lauke dar būna tamsu. |
Wenn ich abends zu viel Kaffee getrunken habe, kann ich nachts nicht einschlafen.
|
= Kai vakarais būnu išgėręs daug kavos, naktimis negaliu miegoti. |
Wenn ich mittags Pause mache, klingelt oft mein Telefon und ich werde gestört.
|
= Kai darau pietų pertrauką, dažnai suskamba telefonas ir man sutrukdo. |
Priešlaikiškumas ir sąlyga:
Šalutinis laiko sakinys su "wenn" reiškia, kad šalutinio sakinio veiksmas įvyko anksčiau nei pagrindinio sakinio. Ši sąlyga turi būti įgyvendinta, kad įvyktų pagrindinio sakinio veiksmas.
Wenn ich mein soziales Jahr abgeschlossen habe, möchte ich mit dem Studium beginnen.
|
= Pabaigęs socialinio darbo metus, norėčiau pradėti studijas. |
Wenn die Kinder ihre Hausaufgaben gemacht haben, können sie fernsehen.
|
= Kai vaikai atlieka savo namų darbus, jiems leidžiama žiūrėti televizorių. |
Wenn ich gut Deutsch gelernt habe, möchte ich in Deutschland studieren.
|
= Gerai išmokęs vokiečių kalbą, norėčiau studijuoti Vokietijoje. |
Jungtukas "als" (kai, kada) naudojamas tik vieną kartą įvykusio praeities įvykio apibūdinimui.
Als ich den Brief gelesen habe, habe ich mich an die Ferien erinnert.
|
= Kai perskaičiau laišką, prisiminiau apie atostogas. |
Als ich Kind war, las ich sehr gern Märchen.
|
= Kai buvau vaikas, man labai patikdavo skaityti pasakas. |
Als sie 16 war, wollte sie groß sein und siegen.
|
= Kai ji buvo 16-os, ji norėjo užaugti ir laimėti. |
Praeitis | Dabartis, ateitis | |
---|---|---|
vienkartinis įvykis | als | wenn |
daugkartinis įvykis | wenn | wenn |
Jungtukas "bevor" (prieš, kol)
Bevor ich zu Abend esse, mache ich noch Ordnung in der Küche.
|
= Prieš vakarienę aš dar susitvarkau virtuvę. |
Bevor sie ihren dritten Mann geheiratet hat, war ihre Autobiographie schon fertig.
|
= Prieš jai susituokiant su trečiuoju vyru, jos autobiografija jau buvo baigta. |
Jungtukai "seit", "seitdem" (nuo; nuo to laiko, kai)
Seitdem ich sie kennen gelernt habe, geht es mir viel besser.
|
= Nuo to laiko kai su ja susipažinau, jaučiuosi daug geriau. |
Seitdem ich dieses Lied singe, kommt die Knef in meine Träume.
|
= Nuo tada kai dainuoju šią dainą, (Hildegard) Knef pasirodo mano sapnuose. |
Jungtukas "bis" (iki, ligi, kol)
Wir bleiben hier, bis eure Eltern kommen.
|
= Mes pasiliksime čia tol, kol sugrįš jūsų tėvai. |
Jungtukas "während" (metu, per; kol, tuo tarpu)
Während in Europa noch Krieg herrschte, drehte sie bereits die ersten Filme.
|
= Tuo metu kai Europoje dar viešpatavo karas, ji jau kūrė pirmuosius filmus. |
Bendratis
Veiksmažodžio bendratis yra visada sakinio pabaigoje.
Prieš bendratį gali būti žodelis "zu", tačiau jis neturi atskiros reikšmės.
Bendratis be "zu" vartojama:
-
su modaliniais veiksmažodžiais:
Ich kann sehr gut schwimmen.= Aš moku labai gerai plaukti. Können Sie mich bitte beraten?= Ar galėtumėte man patarti? -
tariamojoje nuosakoje po "würde":
Ich würde gern nach Australien reisen.= Mielai keliaučiau į Australiją. -
paprastajame būsimajame laike (Futur I):
In 20 Jahren werden die Menschen auf dem Mond leben.= Po 20 metų žmonės gyvens mėnulyje. -
po veiksmažodžių, nurodančių judėjimą:
Wir gehen schwimmen.= Mes einame paplaukioti. Wann kommst du essen?= Kada ateisi valgyti? -
po veiksmažodžių, nurodančių pojūčius:
Ich sehe die Kinder spielen.= Matau žaidžiančius vaikus. Ich höre die Nachbarin singen.= Girdžiu kaimynus dainuojant. -
po veiksmažodžių "lernen" (mokytis), "lehren" (mokyti), "helfen" (padėti):
Wir lernen Deutsch sprechen.= Mes mokomės kalbėti vokiškai. Ich helfe dir die Hausaufgaben machen.= Aš tau padėsiu paruošti namų darbus. -
po veiksmažodžio "lassen" (leisti; palikti):
Ich lasse das Fahrrad reparieren.= Paliksiu dviratį taisyti.
Kitais atvejais prieš bendratį, kuri yra sakinio pabaigoje, stovi "zu". Tarp pagrindinio ir šalutinio bendraties sakinio su "zu" gali būti naudojamas kablelis.
Es fängt an zu regnen.
|
= Pradeda lyti. |
Hör auf zu rauchen.
|
= Baik rūkyti. |
Ich habe vor, ein Konto zu eröffnen.
|
= Ketinu atsidaryti sąskaitą. |
Ich bitte Sie, hier noch zu unterschreiben.
|
= Prašau dar čia pasirašyti. |
Bendraties sakiniai su "zu"
Struktūros su "zu" prieš bendratį:
-
"es ist" (yra) + būdvardis:
Es ist gesund viel Obst zu essen.= Valgyti daug vaisių yra sveika. -
"haben" (turėti) + daiktavardis:
Ich habe jetzt keine Zeit mit dir zu sprechen.= Dabar neturiu laiko su tavim kalbėti. Wir haben die Absicht, die Sache noch einmal zu besprechen.= Mes ketiname šį reikalą dar kartą aptarti.
Kai sakinyje yra tik vienas veiksnys, bet du veiksmažodžiai, jie gali būti sujungti su "zu". Šiuo atveju pirmasis veiksmažodis asmenuojamas, o antrasis sakinio gale yra bendratyje.
Helga versucht zu schlafen.
|
= Helga bando pamiegoti. |
Jei tai bendraties sakinys, reikalingas kablelis. Bendraties sakinyje pagrindinio sakinio veiksmažodis yra susijęs su šalutinio sakinio veiksmu. Bendratis su zu būna pačiame gale.
Helga versucht, nachts früh zu schlafen.
|
= Hega bando naktimis eiti anksti miegoti. |
Bendratis su zu ypač gali atsirasti vartojant tam tikrus veiksmažodžius. Kai kurie jų pateikiami apačioje:
-
versuchen
= mėginti -
Ich versuche, die Vokabeln so schnell wie möglich zu lernen.
= Mėginu kaip įmanoma greičiau išmokti žodžius. -
hoffen
= tikėtis -
Ich hoffe, dich bald wiederzusehen.
= Tikiuosi greit tave pamatyti. -
vorschlagen
= pasiūlyti -
Ich schlage vor, heute Abend in einem Restaurant zu essen.
= Siūlau šįvakar pavalgyti restorane. -
aufhören
= liautis, mesti -
Ich habe letzten Freitag aufgehört zu rauchen.
= Praeitą penktadienį mečiau rūkyti. -
beginnen
= pradėti -
Morgen beginne ich, abends eine Stunde Sport zu machen.
= Nuo rytojaus pradedu vakarais valandą sportuoti. -
sich freuen
= džiaugtis -
Ich freue mich, dich am Wochenende zu treffen.
= Džiaugsiuos savaitgalį su tavim susitikęs.
Modalinės dalelytės
Vokiečių kalboje gausu modalinių dalelyčių. Dažniausiai jos sutinkamos šnekamojoje kalboje. Tai nekaitomi žodžiai, išreiškiantys ketinimą ir dažnai tam tikrą kalbančiojo emociją, taip sustiprindami ar susilpnindami išsakyto sakinio poveikį.
"Jų pagalba kalbantysis gali išreikšti tikrumą, atsiribojimą, emocinį požiūrį arba kokybinį vertinimą." (Helbig/Helbig 1990: tekstas knygos aplanke).
Dažnai daugelis modalinių dalelyčių gali turėti keletą reikšmių. Jos dažniausiai eina sakinio viduryje po veiksmažodžio ir įvardžio.
Keletos modalinių dalelyčių pavyzdžiai:
-
aber
= bet -
Das war aber ein Film! Ich werde ihn Jahre lang nicht vergessen.
= Bet koks tai buvo filmas! Ilgai jo nepamiršiu. -
doch
= gi -
Wieso stehen Sie vor der Tür? Kommen Sie doch rein!
= Kodėl stovite prie durų? Užeikite gi vidun! -
bloß
= gi -
Wo ist bloß meine Brille? Ich hatte sie doch eben noch.
= Kur gi mano akiniai? Juk ką tik juos mačiau. -
denn
= gi -
Wieder bei der Arbeit? Bist du denn wieder ganz gesund?
= Vėl dirbi? Ar gi jau pasveikai? -
ja
= gi, juk -
Horst kann mir das Rauchen nicht verbieten. Er ist ja nicht mein Vater.
= Horstas man negali uždrausti rūkyti. Jis juk ne mano tėvas. -
wohl
= turbūt -
Mit 200 km/h auf der Landstraße! Du bist wohl lebensmüde!
= 200 km/h kaimo vietovėje! Turbūt nusibodo gyventi! -
eigentlich
= iš tikrųjų -
Du sag mal, ist Paul eigentlich verheiratet? Ich sehe ihn immer allein auf den Partys?
= Sakyk, ar Paulius iš tikrųjų yra vedęs? Vakarėliuose aš jį visada matau vieną. -
schon
= dabar -
Er hatte sowieso nicht mehr viel Geld im Spiel. Wie hoch kann der Verlust schon sein?
= Jis vis tiek ne daug rizikavo. Koks dabar gali būti nuostolis?